Nėščiųjų diabetas: kas tai ir kodėl svarbu jį kontroliuoti?

Nėščiųjų diabetas – tai laikinas angliavandenių apykaitos sutrikimas, atsirandantis nėštumo metu. Ši būklė paprastai išsivysto antrame arba trečiame nėštumo trimestre ir dažniausiai išnyksta po gimdymo. Tačiau svarbu jį laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti, kad būtų išvengta komplikacijų tiek mamai, tiek kūdikiui.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nėštumo metu moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali trukdyti insulino veikimui. Insulinas yra hormonas, reguliuojantis cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje. Kai organizmas nebegali efektyviai panaudoti insulino, cukraus kiekis kraujyje pakyla – tai vadinama hiperglikemija.

Rizikos veiksniai:
Antsvoris ar nutukimas prieš nėštumą.
Šeimos istorija. Jei artimi giminaičiai sirgo diabetu, rizika padidėja.
Amžius. Nėščiosioms virš 25–30 metų kyla didesnė rizika.
Ankstesnė nėštumo patirtis. Jei anksčiau buvo nustatytas nėščiųjų diabetas arba gimė didelis kūdikis (daugiau nei 4 kg), rizika padidėja.
Tam tikros etninės grupės. Kai kurios etninės grupės, pvz., Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos kilmės moterys, yra labiau linkusios į šią būklę.

Simptomai

Nėščiųjų diabetas dažnai neturi pastebimų simptomų, todėl jis paprastai diagnozuojamas atliekant įprastinį gliukozės tolerancijos testą 24–28 nėštumo savaitę. Tačiau kai kurios moterys gali patirti:

Nuolatinį troškulį.
Dažną šlapinimąsi.
Nuovargį.
Padidėjusį alkio jausmą.
Diagnostika

Diagnozei nustatyti gydytojai naudoja gliukozės tolerancijos testą (GTT). Procedūros metu matuojama gliukozės koncentracija kraujyje, prieš ir po specialaus cukraus tirpalo suvartojimo. Jei rezultatai rodo per aukštą gliukozės lygį, patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė.

Gydymas ir valdymas

Svarbiausias nėščiųjų diabeto valdymo tikslas – išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Gydymo būdai apima:

Mitybos kontrolė
Subalansuota mityba su mažesniu angliavandenių kiekiu.
Reguliarių ir mažų porcijų valgymas.
Pirmenybė teikiama lėtai virškinamiems angliavandeniams, tokiems kaip viso grūdo produktai, daržovės ir ankštiniai.

Fizinis aktyvumas
Reguliarus lengvas fizinis krūvis (pvz., pasivaikščiojimai, plaukimas) padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Cukraus kiekio stebėjimas
Naudojant gliukometrą, moterys turėtų reguliariai tikrinti savo gliukozės lygį.

Vaistai arba insulinas
Jei mityba ir fizinis aktyvumas nepakankamai veiksmingi, gydytojas gali skirti insulino ar kitų vaistų.

Galimos komplikacijos

Nekontroliuojamas nėščiųjų diabetas gali sukelti rimtų problemų:

Kūdikiui
Per didelis gimimo svoris, dėl kurio gali prireikti Cezario pjūvio.
Žemas cukraus kiekis kraujyje po gimimo.
Didėja rizika sirgti diabetu ateityje.

Mamoms
Aukštas kraujospūdis ir preeklampsija.
Didesnė tikimybė susirgti 2 tipo diabetu ateityje.

Prevencija

Nors nėščiųjų diabeto ne visada įmanoma išvengti, galima sumažinti riziką:

Sveika mityba dar prieš nėštumą.
Reguliari fizinė veikla.
Kūno svorio kontrolė.

Išvada

Nėščiųjų diabetas – tai rimta, bet valdoma būklė. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padeda užtikrinti motinos ir kūdikio sveikatą. Jei laukiatės ar planuojate nėštumą, svarbu aptarti galimą riziką su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų. Laiku pasirūpinus savimi, galite išvengti daugybės komplikacijų.