Ar žinote savo riziką susirgti diabetu?

Diabetas – lėtinė liga, kurios paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Daugelis žmonių gali nežinoti, kad yra padidintos rizikos susirgti šia liga, kol nepasirodo rimti simptomai ar komplikacijos. Tačiau suprasdami savo rizikos veiksnius, galite laiku imtis prevencijos priemonių ir sumažinti tikimybę susirgti.

Kas yra diabetas?

Diabetas yra liga, kuri atsiranda, kai organizmas nebegali efektyviai reguliuoti cukraus (gliukozės) kiekio kraujyje. Jis skirstomas į du pagrindinius tipus:

I tipo diabetas: autoimuninė liga, kai organizmas nebegamina insulino. Dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms.

II tipo diabetas: dažniausiai siejamas su gyvenimo būdo veiksniais, pavyzdžiui, nutukimu, nesveika mityba ir mažu fiziniu aktyvumu. Šis tipas sudaro apie 90–95 % visų diabeto atvejų.

Rizikos veiksniai II tipo diabetui

II tipo diabetas vystosi palaipsniui, o jo atsiradimą dažnai lemia daugybė veiksnių. Štai pagrindiniai:

Amžius: rizika didėja vyresniems nei 45 metų žmonėms.
Šeimos istorija: jei vienas iš tėvų ar brolis/sesuo serga diabetu, jūsų rizika yra didesnė.
Antsvoris ir nutukimas: perteklinis svoris, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje, didina atsparumą insulinui.
Mažas fizinis aktyvumas: aktyvumas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina svorį.
Prasta mityba: didelis cukraus, perdirbtų produktų ir mažas skaidulų kiekis dietoje prisideda prie diabeto išsivystymo.
Aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis: šie veiksniai yra glaudžiai susiję su diabetu ir širdies ligomis.
Gestacinis diabetas: moterims, kurios nėštumo metu sirgo diabetu, yra didesnė tikimybė susirgti II tipo diabetu.

Kaip sužinoti savo riziką?

Norint įvertinti savo riziką susirgti diabetu, galima atlikti paprastą savikontrolės testą arba kreiptis į gydytoją. Štai keletas klausimų, kurie padeda įvertinti riziką:

Ar turite antsvorio?
Ar jūsų šeimoje yra sirgusių diabetu?
Ar reguliariai sportuojate?
Ar turite aukštą kraujospūdį ar cholesterolio lygį?
Ar patiriate dažną nuovargį, troškulį arba dažniau nei įprasta šlapinatės?

Jei atsakėte teigiamai į kelis klausimus, verta pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus gliukozės kiekiui nustatyti.

Prevencijos žingsniai

Jeigu jūsų rizika yra padidėjusi, tai dar nereiškia, kad susirgsite diabetu. Yra daugybė būdų sumažinti šią tikimybę:

Sveika mityba: rinkitės mažiau perdirbtus maisto produktus, valgykite daugiau daržovių, skaidulų turinčių produktų ir venkite perteklinio cukraus.
Reguliarus fizinis aktyvumas: bent 30 minučių fizinio aktyvumo 5 kartus per savaitę gali reikšmingai sumažinti riziką.
Kūno svorio kontrolė: net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti didelės įtakos.
Kraujospūdžio ir cholesterolio valdymas: reguliariai tikrinkitės šiuos rodiklius ir laikykitės gydytojo rekomendacijų.
Streso mažinimas: lėtinis stresas gali turėti įtakos gliukozės reguliavimui organizme, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti.

Išvados

Rizika susirgti diabetu nėra nuosprendis. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir tinkama profilaktika gali padėti išvengti šios ligos. Jeigu nerimaujate dėl savo sveikatos, pasitarkite su gydytoju arba atlikite kraujo tyrimus. Kuo anksčiau atpažinsite galimą grėsmę, tuo lengviau bus ją suvaldyti.

Ar žinote savo riziką? Laikas ja pasirūpinti. Sveikata – jūsų rankose!