1 tipo cukrinis diabetas: mitai ir faktai

1 tipo cukrinis diabetas (CD) – tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola ir sunaikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Šis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje ar jaunystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Skirtingai nei 2 tipo diabetas, jis nėra susijęs su gyvenimo būdo veiksniais. Nepaisant medicinos pažangos, visuomenėje vis dar egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie šią ligą. Panagrinėkime, kas yra mitai, o kas – faktai.

Mitai

Cukrinis diabetas atsiranda dėl per didelio cukraus vartojimo.
1 tipo cukrinis diabetas nėra susijęs su mitybos įpročiais. Tai autoimuninė liga, kurios priežastis – genetiniai ir aplinkos veiksniai, o ne cukraus vartojimas.

Žmonės su diabetu neturėtų valgyti cukraus.
Nors cukraus suvartojimą būtina kontroliuoti, tai nereiškia, kad diabetu sergantys žmonės visiškai negali vartoti cukraus. Tinkamai parinktas insulino kiekis leidžia reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir retkarčiais mėgautis saldumynais.

Diabetu sergantys žmonės negali sportuoti.
Fizinė veikla yra labai svarbi diabeto valdymo dalis. Tinkamai suderintas sportas padeda palaikyti sveiką gliukozės lygį ir pagerina bendrą sveikatą.

Jei vartojate insuliną, jūsų diabetas yra „blogai kontroliuojamas“.
1 tipo diabeto gydymas visada reikalauja insulino terapijos, nes organizmas pats negamina insulino. Tai nėra blogo valdymo požymis, o būtinybė gyvybei palaikyti.

Diabetu sergantys žmonės visada jaučia, kada cukraus lygis yra per aukštas ar per žemas.
Nors kai kurie žmonės gali atpažinti aukšto (hiperglikemijos) arba žemo (hipoglikemijos) gliukozės kiekio simptomus, daugelis jų nejaučia. Šis reiškinys vadinamas hipoglikemijos nejautra ir gali būti pavojingas. Todėl svarbu naudoti gliukozės matavimo prietaisus arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemas.

Jei žmogus atrodo sveikas ir aktyvus, jis negali sirgti cukriniu diabetu.
1 tipo diabetas neturi išorinių požymių, rodančių, kad žmogus serga. Net sveikai atrodantys ir fiziškai aktyvūs žmonės gali turėti šią lėtinę ligą. Sergantysis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau nuolat valdyti savo gliukozės kiekį kraujyje.

Vaikai su diabetu „išauga“ ligą.
1 tipo cukrinis diabetas yra visą gyvenimą trunkanti liga. Nors gydymas ir technologijos gali palengvinti valdymą, pati liga neišnyksta.

Diabetas visada paveldimas.
Nors genetika gali vaidinti vaidmenį, daugeliu atvejų nėra aiškaus šeimos istorijos ryšio su 1 tipo diabetu. Aplinkos veiksniai, tokie kaip virusinės infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Stresas sukelia 1 tipo diabetą.
Stresas gali pabloginti gliukozės valdymą, tačiau jis nėra tiesioginė priežastis, dėl kurios išsivysto 1 tipo diabetas. Šią ligą lemia autoimuniniai procesai ir kiti sudėtingi veiksniai.

Faktai

Insulinas yra gyvybiškai būtinas.
1 tipo cukrinio diabeto atveju organizmas visiškai nebegamina insulino, todėl injekcinis ar pompos pagalba tiekiamas insulinas tampa nepakeičiama gydymo dalimi.

Liga neturi „gydymo“.
Šiuo metu nėra žinomo būdo išgydyti 1 tipo diabetą. Tačiau tinkamai valdant gliukozės kiekį kraujyje, galima gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti komplikacijų.

Reguliarūs patikrinimai ir technologijos padeda valdyti diabetą.
Gliukozės matuokliai, nuolatinio stebėjimo sistemos (CGM) ir insulino pompos leidžia efektyviau kontroliuoti gliukozės lygį.

Hipoglikemija ir hiperglikemija yra realūs pavojai.
Diabetu sergantiems žmonėms būtina nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų išvengta per mažo (hipoglikemija) arba per didelio (hiperglikemija) cukraus kiekio, kurie gali kelti rimtą pavojų sveikatai.

Žmonės su diabetu gali aktyviai sportuoti.
Fizinė veikla yra labai naudinga diabetikams, nes padeda gerinti insulino veiksmingumą ir palaikyti sveiką gliukozės kiekį. Svarbiausia – stebėti cukraus lygį prieš ir po fizinio aktyvumo bei pritaikyti gydymą.

Svarbu

1 tipo cukrinis diabetas nėra išgydomas, tačiau tinkamai prižiūrint jį galima sėkmingai valdyti. Pacientams svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir, jei reikia, koreguoti insulino dozes. Psichologinė parama taip pat labai svarbi – šeima, draugai ir specialistai padeda susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

Hipoglikemija ir hiperglikemija: kas tai?

Hipoglikemija ir hiperglikemija yra dvi dažniausios ir pavojingiausios būklės, su kuriomis susiduria cukriniu diabetu sergantys žmonės. Hipoglikemija reiškia per mažą cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje, dažniausiai žemesnį nei 4 mmol/l. Tai gali sukelti prakaitavimą, drebulį, galvos svaigimą, o sunkiais atvejais – sąmonės netekimą ar traukulius. Pagrindinės hipoglikemijos priežastys yra per didelė insulino dozė, per mažas maisto kiekis ar intensyvi fizinė veikla be tinkamos gliukozės korekcijos.

Tuo tarpu hiperglikemija – tai per didelis gliukozės kiekis kraujyje, dažniausiai viršijantis 10 mmol/l. Ji gali pasireikšti troškuliu, dažnu šlapinimusi, nuovargiu, regėjimo sutrikimais, o ilgainiui – rimtomis komplikacijomis, pvz., inkstų ar širdies pažeidimais. Pagrindinės priežastys yra insulino trūkumas, netinkama mityba, stresas ar ligos. Nepakankamai gydoma hiperglikemija gali išsivystyti į diabetinę ketoacidozę – pavojingą būklę, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Tiek hipoglikemija, tiek hiperglikemija yra pavojingos ir reikalauja greitos reakcijos, todėl cukriniu diabetu sergantiems žmonėms svarbu nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir tinkamai koreguoti gydymą.